Kiekvienais metais maždaug 80 000 vaikų pasaulyje, iš jų 100 vaikų Lietuvoje suserga 1 tipo diabetu (CD1). 1 tipo diabetas – lėtinė ir nepagydoma, viena grėsmingiausių mūsų amžiaus ligų. Sergant CD1 būtina laikytis nuolatinio pakankamai sudėtingo sveikatos priežiūros režimo, kuris reikalauja kasdien leistis insulino injekcijas, reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, sekti suvartojamų angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviam.
Ligonis turi išmokti su šia liga gyventi, antraip galimos rimtos komplikacijos ir invalidumas. CD1 valdymas iš sergančiojo reikalauja daug vidinių ir išorinių resursų. Vaikams dažnai trūksta motorinių, pažintinių, bendravimo įgūdžių ir gebėjimų valdyti CD1, jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų, tėvų ar globėjų.
Pradėjus vaikui lankyti mokyklą susiduriama su sunkumais užtikrinti gerą ligos valdymą ugdymo įstaigoje: vaikai to patys negali daryti dėl nepakankamos psichologinės brandos, tėvai negali viso laiko praleisti mokykloje, o mokytojai tam nepasiruošę. Paprastai vaikai praleidžia trečdalį dienos mokykloje, todėl labai svarbu, kad tokį ilgą laiką diabeto valdymo kokybė būtų taip pat užtikrinama kaip ir namų aplinkoje: turi būti dažnai stebimas gliukozės kiekis kraujyje, planuojamas valgymas ir reguliuojamos insulino injekcijos mokykloje. Gera ligos priežiūra mokykloje užtikrina vaiko fizinę ir psichinę gerovę. Prasti ligos valdymo rodikliai, t.y. hipoglikemija ir hiperglikemija, neigiamai veikia mokymosi procesui svarbias pažintines funkcijas, tokias kaip dėmesys, atmintis, mąstymas, bei apsunkina emocinę sferą (vaikai jaučia baimę, nerimą, pyktį, prislėgtumą, liūdesį).
Prastas ligos valdymas sutrikdo vaiko fizinę ir psichosocialinę raidą. Geras ligos valdymas leidžia vaikams visapusiškai ir saugiai dalyvauti bet kurioje mokyklos veikloje. Dėl šių priežasčių vaikai, sergantys CD1, patiria socialinę atskirtį mokyklos gyvenimo kontekste: socialinė izoliacija ir bendraklasių patyčios yra dažni CD1 sergančių vaikų palydovai.
