Aukok periodiškai Gauk paramą Dovanų čekiai Verslui

Violeta Kerul

Atgal

Violeta Kerul

Prieš du mėnesius atvykau į Balio salą, Indonezijoje. Birželio 1 d. pradėjau jausti stiprius pilvo skausmus, sunku buvo kvėpuoti. Birželio 5 d. kreipiausi į „Bali International Hospital“. Gydytojai atliko tyrimus ir rekomendavo hospitalizaciją, nes pilvo srityje ir plaučiuose buvo rasta susikaupusio skysčio.

Birželio 6 d. man buvo atlikta apendicito šalinimo operacija, kurios metu iš pilvo srities taip pat buvo pašalintas navikas.

Nuo kitos dienos po operacijos mano būklė pradėjo sparčiai blogėti – pradėjo tinti kojos ir pilvas, pakilo temperatūra, prasidėjo sausas kosulys, vėmimas, silpnumas, nebegalėjau atsistoti. Gydytojai įtarė Budd-Chiari sindromą ir pradėjo gydymą: leido kraują skystinančius vaistus, diuretikus ir kitus medikamentus. Deja, būklė vis blogėjo. Daktarai pasakė, kad visoje Indonezijoje nėra specialisto, galinčio atlikti reikiamą operaciją esant šiam sindromui.

Buvo nuspręsta skristi medicininiu lėktuvu į Singapūrą tęsti gydymo. Birželio 20 d. atvykome į „Singapore General Hospital“. Čia gydytojai atliko daugybę tyrimų: MRT, kompiuterinę tomografiją, infekcijų tyrimus ir kt. Tačiau mano būklė toliau blogėjo – prasidėjo aritmija. Birželio 27 d. mano širdis du kartus sustojo, buvau perkelta į reanimaciją. Gydytojai nusprendė įstatyti širdies stimuliatorių, tačiau operacija nebuvo visiškai sėkminga – pavyko įstatyti tik vieną vielą iš dviejų, nes antrai nerado vietos dėl smarkiai padidėjusios ir pažeistos širdies. Šis pažeidimas nebuvo matomas ankstesniuose MRT tyrimuose.

Šiuo metu esame labai sunkioje situacijoje – tiek finansiškai, tiek morališkai. Trys dienos hospitalizacijos Singapūre kainuoja apie 15 000 SGD – tai milžiniška suma. Labai norėtume grįžti į Lietuvą, tačiau sveikatos būklė neleidžia – aš vis dar negaliu vaikščioti ir kvėpuoti savarankiškai.

Skrydis iš Singapūro į Lietuvą medicininiu čarteriu kainuoja daugiau nei 100 000 eurų. Labai prašome jūsų pagalbos ir paramos – šiuo metu paskutinius pinigus leidžiame tik būklės palaikymui, neturime galimybės apmokėti tolimesnių tyrimų ar gydymo. Tiesiog esame „palaikymo režime“. Labai labai prašome pagalbos.