43 metų mama Justina su 4 vaikais gyvena mažame miestelyje Klaipėdos raj. Vaikų tėtis, Justinos vyras, anksčiau dirbo taksistu, tačiau iš menkos algos negalėdamas padėti šeimai sudurti galo su galu, išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Tačiau ir ten jam sekasi gana sunkiai – tai turi darbo, tai ne, tad vyras, šiek tiek padirbęs, vis grįžta į Lietuvą, o paskui – vėl išvažiuoja. Namelio dalis, kurioje gyvena šeima – mažytė ir apgriuvusi: vos pora siaurų kambarėlių ir virtuvė. Kambarėliuose šiaip taip telpa visų šeimos narių lovos ir vienas stalas, prie kurio vaikai pakaitomis namie ruošia pamokas. Nors šeimos buitis ir labai skurdi, tačiau tvarkinga. Kiek leido jėgos ir finansiniai ištekliai, šeima namelį pasiremontavo, nusipirko dėvėtus baldus, kažkas padovanojo vieną-kitą paveikslą. Skurdžias namelio sienas puošia ir vaikų piešiniai – matyti, kad visi mažieji šeimoje jaučiasi mylimi ir vertinami. Justina svajoja dirbti greta namų esančioje gyvulių fermoje, tačiau dėl silpnos sveikatos jos į darbą nepriima. Justinai – išsėtinė sklerozė, silpnos sveikatos moteris teturi sveikatos tik pasirūpinti vaikais ir namų buitimi.
Justiną aplankėme darbo dienos popietę. Moteris mus pasitiko kartu su besiglaustančia ketverių metų dukrele. Netrukus iš mokyklos autobusiuku grįžo ir vyresnieji broliai bei sesė. Mažylė labai džiaugėsi sulaukusi brolių, nes, pasak mamos, jie – neišskiriami draugai. Kai, prisėdę ant skurdžios lovelės pasikalbėti, paklausėme Justinos, kokia yra jos svajonė – moteris atsakė kad viskas jai ir jos šeimai yra gerai, svajonę teturinti tik vieną – kada nors turėti vandenį. Iš tiesų, visa Justinos šeima jau daugelį metų gyvena be vandens. Sunku ne tik nusiprausti ar pasigaminti maisto, bet ir išsiskalbti rūbus. Greta esantis šulinys yra visai užakęs, o naujasis gręžinys kainuotų labai brangiai vien todėl, kad artimiausia vandens gysla, geologų nuomone yra neįprastai giliai po žeme. Kai palyja, šeima prisirenka vandens, kurį gali naudoti skalbti rūbams, o geriamą vandenį Justinai su vaikais tenka vežtis net keletą kilometrų.
Šios vieningos šeimos stiprybė mus įkvepia ieškoti pagalbos ir padaryti taip, kad vienintelė mamos Justinos svajonė išsipildytų – padovanoti šeimai gėlo vandens gręžinį.
Tokių tvarkingų, tačiau labai sunkiai gyvenančių šeimų kaip Justinos, Lietuvoje – tūkstančiai. Beveik 20 tūkst. vaikų mūsų šalyje auga sudėtingomis sąlygomis, nuolat patiria nepriteklių, skurdą, jų tėvai neturi darbo, kai kurie net girtauja. Kiekvieną dieną sunkiausiai gyvenančių šeimų vaikai patiria socialinę atskirtį: jie ne visada gali nueiti į mokyklą, neturi švarių drabužių, jie nežino, kas yra nerūpestinga vaikystė. Daugelis šeimų nuoširdžiai rūpinasi savo vaikais, tačiau ne visada pajėgia susidoroti su užgriuvusia nelaime, skurdu ar sunkiomis gyvenimo sąlygomis. Kartais reikia visai nedaug – palaikymo ir minimalios pagalbos, kad šeimos ir jose augančių vaikų situacija iš esmės pasikeistų.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ siekia užtikrinti laimingą ir saugią vaikystę, suteikdama individualią paramą labiausiai pažeidžiamoms Lietuvos šeimoms bei plėtodama vaikų dienos centrų, kurie teikia nemokamas paslaugas vaikams ir šeimoms, tinklą.
Paaukokite, prisidėkite prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ darbų dėl Lietuvos vaikų!