2022 metais vasario 24 d. prasidėjus karui ir į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių šeimų pradėjome vykdyti „Šeimų draugystės“ projektą, kurio tikslas buvo padėti ukrainiečiams surandant lietuvių šeimą, kuri draugaujant jiems suteiktų informaciją, palydėtų į institucijas, padėtų susigauti svetimoje šalyje, tuo metu atliepėme didelį daiktų, rūbų, apgyvendinimo, darbo poreikį.
Prabėgus dvejiems metams ukrainiečių šeimų Lietuvoje vis dar gausu, tačiau šiuo metu atpažįstame didelį emocinio palaikymo, bendrystės, savitarpio pagalbos poreikį čia likusioms šeimoms. Ukrainiečiai supranta, kad gyvenimas svetimoje šalyje nėra laikinas, kaip atrodė anksčiau, jie negali arba neturi, kur grįžti į savo namus, kiekvieną dieną išgirsta liūdnų žinių iš karo fronto, o kartu su šiuo emociniu krūviu patiria ir sunkumus Lietuvoje, gerai nemokėdami kalbos dirba kelis, ne itin gerai apmokamus darbus, stengiasi išlaikyti būstus, vienišos mamos turi rūpintis vaikai, kurie labai dažnai serga, nes patiria stresą ir įtampas.
Projektu planuojame kurti erdves ukrainiečių susitikimams, veikloms, vienas kito palaikymui, esame atpažinę, kad emociškai jie jaučiasi labai apleisti, o siūlomos priemonės ne visada priimtinos ir dažnai jomis tiesiog nepasinaudojama (pvz. nuėjimas pas psichologą nėra elementarus dalykas, dažnai pasiėmę kontaktus, ukrainiečiai šią galimybe taip ir nepasinaudoja). Projekto metu sieksime dar labiau stiprinti ryšius, bendruomenines veiklas, kurių metu galėsime siekti didesnės integracijos šeimoms bei jų emocinio gerbūvio stiprinimą.
Projekto tikslas - suteikti emocinę, bendruomeninę pagalbą, organizuojant bendras veiklas ukrainiečių šeimoms Lietuvoje.
Šiuo metu ukrainiečiams teikiama pagalba Lietuvoje yra orientuota į formaliuosius dalykus, tačiau labai trūksta emocinio ir bendruomeninio palaikymo. Galima teigti, kad pasitelkus įvairių institucijų paslaugas sukurtas ukrainiečių Lietuvoje pagalbos sistema ir yra atliepiami baziniai: fiziologiniai ir saugumo poreikiai, tačiau trūksta rūpinimosi jų socialiniais ar savirealizacijos poreikiais. Į Lietuvą atvykusios šeimos savo šalyje turėjo hobius, pomėgius, šiuo metu viso to yra netekę, negana to daugelis šeimų išgyvena ir netektis apie, kurias sužino tik iš likusių Ukrainoje.
Šiuo projektu vystysime jau pradėtą „Šeimų draugystės“ programą, ją tobulindami ir atliepdami dabar kylančius poreikius. Esame atpažinę, kad labai svarbu burti bendruomenę, organizuoti renginius, kviesti šeimas į užsiėmimus, kurie leidžia atsipalaiduoti, patirti ne tik išgyvenimo, bet ir savirealizacijos jausmą. Labai svarbu, kad į pagalbą esame įtraukę lietuvių šeimas - savanorius, kurie lanksčiai žiūri į globojamas šeimas, skiria joms tiek laiko, kiek reikalinga, kartu dalyvauja bendrose veiklose, mezga ryšius.
