Vaikystė – pirmiausia – mama, tėtis ir pasakos. Turėti galimybę sekti pasakas yra taip pat svarbu kaip ir jų klausytis, kuomet užsimezgusio tarpusavio ryšyje gimsta žinojimas apie pasaulį ir pa(si)tikėjimas savimi.
Pasakų vaidmuo neabejotinai svarbus vaiko vystymuisi: jos pasiūlo naujus mąstymo ir veiklos pavyzdžius, padeda pažinti ir suprasti kitų ir savo poelgių motyvus, išmoko savikontrolės, išreikšti norus bei siekti tikslų.
Deja, devyni iš dešimties vaikų su klausos negalia gimsta ir auga girdinčiųjų tėvų šeimoje, tačiau girdintys tėvai retai ima mokytis lietuvių gestų kalbos apsiribodami tik buitinėmis sąvokomis, todėl klausos negalią turintiems vaikams jie negali sekti pasakų. Iniciatyvos „Pasakos gestų kalba“ tikslas – vaizdo įrašų sukūrimas klausos negalią turintiems vaikams gestų kalba pagal užsienio autorių pasakas.
Biblioteka jau sukūrė 10 lietuvių liaudies pasakų gestų kalba įrašų, tačiau tai yra kuklus skaičius, nes ką gi reiškia vaikui užaugti tik su 10 pasakų? Naujų pasakų poreikį ne kartą išreiškė ir klausos negalią turinčių asmenų bendruomenės atstovai.
Šia iniciatyva siekiama sukurti prieinamą pasakų gestų kalba archyvą klausos negalią turintiems vaikams bei jų tėvams. Įrašai gali būti naudojami ir kaip metodinė priemonė tėvams, auginantiems vaikus su šia negalia, ir norintiems mokytis ar gilinti gestų kalbos žinias, bei visiems kitiems, besimokantiems gestų kalbos.