Aukok projektui Tapk ambasadoriumi Pateik projektą
Paremk mus

Padovanok atokvėpį sutrikusio intelekto asmenims ir jų šeimoms!

Atgal

Padovanok atokvėpį sutrikusio intelekto asmenims ir jų šeimoms!

Janinos sūnus Vytautas, autizmo spektro sutrikimą turintis 35 metų jaunuolis, yra visiškos negalios. Vytautas pats vaikšto, tačiau viską reikia už jį atlikti – maitinti, aprengti, nuvalyti, pasodinti, galop saugoti visus kampus, langus, duris, kad neišeitų, neužsikabintų. Kartais atrodo, kad reikėtų turėti net ne porą akių jam sekti, o visas keturias, šešias ar net dešimt akių. Visas garbingas Janinos gyvenimas – lyg kalėjime be grotų.

Atokvėpis šimtui Lietuvos šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, yra svajonė. Nors vasaros stovyklų Lietuvoje skirtų negalią turintiems asmenims kasmet vis daugėja, tačiau intelekto negalios žmonės ir čia neturi galimybių dalyvauti, jau vien todėl, kad stovyklų programa nėra pritaikyta būtent iš šios negalios kylantiems specialiesiems poreikiams. Bendrija „Viltis" jau 29-tą kartą organizuos Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklą sutrikusio intelekto asmenų bei jų šeimos narių reabilitacijai ir tarpusavio draugystės santykių palaikymui. Intelekto negalią turintiems asmenims bus sudarytos visos sąlygos poilsiui ir savarankiškumo įgūdžių ugdymui, šeimos nariai savo laisvą laiką skirs poilsiui, organizuojamoms savitarpio paramos grupėms, psichologinės pagalbos grupėms (neįgaliųjų sveikiesiems broliams ir seserims, tėvams/globėjams) bei teisinėms konsultacijoms. Stovyklautojai dalyvaus muzikos, šokio, teatro užsiėmimuose, edukacinėse išvykose į artimiausius muziejus, į gretimus miestus ar gyvenvietes ir kt. Taip pat rengs temines vakaro šventes. Bendrija „Viltis" stovyklos veiklas vykdys siekdama sukurti vienodas sąlygas visiems stovyklautojams: ir sveikiems, ir sutrikusio intelekto žmonėms.

Palengva, bet nenumaldomai "kitokie" vaikai keičia pasaulį. Naivus, kartais valiūkiškas jų požiūris į aplink vykstančius suaugusiųjų žaidimus kelia mums geranorišką šypseną. Nesvarbu, kokia negalia ką kamuoja. Visi žmonės geba jausti. Galbūt skirtingai, bet visi mes jaučiame. Laimei, kad jaučiame...

„Šiais metais gerų žmonių dėka dalyvavau „Vilties" bendrijos stovyklos pirmoje pamainoje „Meninės veiklos dirbtuvės" Šventojoje. Man tai buvo pirmoji išvyka iš namų. Todėl kiekviena diena teikė naujų įspūdžių. Pirmą kartą Klaipėdos delfinariume pamačiau delfinus ir jų akrobatinius triukus – tai nepakartojamas reginys, kuris ilgam išliks atmintyje. O kokia nuostabi jūra, kai kojos grimzta į kopų smėlį, žvilgsnį traukia šėlstančios bangos, nosį kutena gaivus kvapas. Braidžiau, taškiausi vandenyje ir troškau, kad dienos neskubėtų pralėkti. Per savo trisdešimt devynis gyvenimo metus pirmą kartą taip džiaugiausi gyvenimu... Gaila, kad pasaka pasibaigė, bet lauksiu kitos vasaros vildamasi, kad visa tai ir dar daugiau pamatyčiau antrą kartą", - įspūdžiais dalijasi stovyklos dalyvė šilutiškė Loreta Kaletkaitė.

„Aš, keturiolikmečio Kirilo Lukašino mama, iš širdies plaukiančiais šilčiausiais žodžiais noriu išreikšti savo beribį susižavėjimą ir dėkingumą vasaros stovyklos „Pasaka" organizatoriams. Esu be galo dėkinga likimui už dešimt geriausių dienų savo gyvenime. Ir tesaugo Viešpats visus, kurie buvo greta manęs visas tas dienas. O dabar aš jau gyvenu ateinančių metų laukimu, kad galėčiau kuo greičiau sugrįžti į PASAKĄ. Regis, būsiu kažką pražiopsojusi, jei vis dar niekaip negaliu mintimis sugrįžti į kasdienybę. Bet nė trupučio dėl to nesigailiu... Dėkui šios stovykloms rengėjams! Žemai Jums lenkiuosi!!! Jūsų Alesia Kranščikova".

„Jūsų visų parama suteikė galimybę man, su sūnumi dalyvauti „Vilties" stovykloje. Atvykau į ramybės oazę... Tai buvo pirmoji vasara, kai galėjau ilsėtis...Tariu Ačiū nuostabiems savanoriams, kurie leido patirti, kas yra atokvėpis, įkvėpti gryno oro, pažvelgti į jūros mėlynę...", - Eglė Paulauskienė su sūnumi Justu.