Simona pirmą kartą išėjo į mokyklą būdama dešimties, prieš tai dalyvavo vos keliose pamokose, nes namuose atsirasdavo svarbesnių darbų: prižiūrėti jaunesnį brolį, kartais - net mamą, kuri dažnai niekuo negalėdavo pasirūpinti. Kai Simona pirmą kartą nuėjo į mokyklą, mergaitė jautėsi išsigandusi, negalėjo pritapti, jautėsi nepažįstamų klasės draugų atstumta.
Tomas, kuriam aštuoneri, visada svajojo apie mokyklą, o užaugęs norėjo tapti virtuvės šefu. Tačiau jis dar nė karto joje nesilankė. Tomo tėvai dažnai pamiršdavo juo pasirūpinti, nuprausti, pagaminti karšto maisto. Kol berniukas svajojo apie mokyklą, jo tėvai vis giliau grimzdo į kvaišalų bei skurdo liūną, ir galiausiai dėl nepriežiūros Tomas jų neteko.
Visi vaikai atsineša savo istoriją, kuri vienaip ar kitaip paveikia jų gyvenimo etapą mokyklose. Jiems kasmet reikia ne tik intensyvios pagalbos, bet taip pat įprastų mokyklai skirtų priemonių.
Rugsėjo pirmosios rytą „SOS vaikų kaimo“ paramos fondas į mokyklas išlydės 32 savo globojamus vaikus. Mums svarbiausia – užtikrinti, kad kiekvienas iš jų turėtų viską, ko gali prireikti mokantis.
Mūsų globojamų vaikų poreikiai – neretai didesni nei įprasta: skaudžias ar net tragiškas patirtis išgyvenusiems, jiems reikia ypatingo dėmesio bei ugdymo. Nemažai mūsų vaikų turi išsilavinimo spragų, bijo lankyti mokyklą ar tiesiog yra netekę vilties pasivyti savo bendraamžius.
Kad vaikai, patyrę gyvenimo sunkumus, galėtų mokytis su bendraamžiais kaip lygūs, jiems reikia daug pagalbos: nuolatinio, papildomo pedagogų ugdymo, specialių užsiėmimų skatinant jų raidą, kartais - net privataus mokslo.
Padėkite mums tinkamai paruošti vaikus mokyklai!