„Savo globėją buvau kartą užpuolusi su kirviu“ – pasakoja dabar jau suaugusi, 32 metų mergina. Tėčio ji niekada neturėjo, o 14 metų prarado ir mamą, kuri dėl sunkios depresijos, polinkio į alkoholizmą nesugebėjo rūpintis mergaite. Globėjų šeimoje mergaitė gavo daug dėmesio, meilės, šilumos, tačiau ji dažnai bėgdavo iš namų, vogdavo smulkius daiktus ir pinigus, buvo agresyvi savo globėjų atžvilgiu. Šiandien ji pasakoja, kad stengėsi kuo labiau įskaudinti savo globėjus, nes jai pačiai labai skaudėjo – „Elgiausi blogai ne todėl, kad nekenčiau savo globėjų, o todėl, kad viduje jaučiausi nelaiminga ir esanti tamsoje“. Taip jaučiasi ir šimtai kitų vaikų, atsidūrusių jautriose gyvenimo situacijose. Dažnai jie gauna medicininę pagalbą, materialinę pagalbą, saugią vietą gyventi, tačiau savyje nešiojasi daug sunkių išgyvenimų, neišgedėtų netekčių, trauminių patirčių ir stiprų jausmą, kad galbūt niekada jau nebus laimingi ir mylimi.
Vaikams sunku apie savo jausmus papasakoti žodžiais, pasitikėti suaugusiais, todėl dažnai jų sudėtingi išgyvenimai pasireiškia nepriimtinu, agresyviu elgesiu arba apatija, liūdesiu, nenoru niekuo domėtis – taip vaikai bando pasakyti, kad jiems labai reikia palaikymo ir pagalbos. Su tokiu elgesiu susidūrusiems globėjams ir įtėviams būna sudėtinga susitvarkyti vieniems, suprasti vaiką, ir neretai, pagalbos ir palaikymo stoka pasibaigia tuo, kad vaikas yra grąžinamas į globos instituciją. Taip vaikai patyria pakartotinę traumą ir naują netektį, ir dar labiau užsisklendžia savyje. „Kodėl niekas manęs niekada nenori?“ – taip klausia vienas iš vaikų, su kuriais dirba Žiburio Fondas, dabar jau 11 metų berniukas, praradęs savo mamos globą, vėliau – močiutės globą, ir iki šiol pakeitęs kelias globėjų šeimas. Šiuo metu jis gyvena naujoje globėjų šeimoje ir daro viską, kad tik globėjai jo atsisakytų – nes tiki, kad anksčiau ar vėliau tai vis tiek įvyks. O neseniai Žiburio Fondas parengė naujus globėjus – viena iš šių šeimų šiuo metu globoja 6 mėnesių kūdikį – mažylis 2 mėnesių atsidūrė ligoninėje, su sunkiais sumušimais, ir jam reikalinga ypatinga priežiūra.
Šios ir panašios istorijos parodo, kad vaikams, netekusiems savo tėvų globos, nepakanka rasti naujus namus ir žmones, kurie nori jais pasirūpinti. Vaikams ir jų globėjams bei įtėviams taip pat svarbu turėti nuolatinį palaikymą, gauti specialistų paslaugas, kad vaikai galėtų pasveikti nuo visų sudėtingų vaikystės patirčių ir iš naujo išmokti džiaugtis savimi, šalia esančiais žmonėmis.
Projektui surinkta parama padės Žiburio Fondui užtikrinti nuolatinę, nuoseklią psichologinę, socialinę ir kitokią pagalbą vaikams, kurie yra praradę savo tėvų globą ir jais besirūpinančioms globėjų ir įtėvių šeimoms. Tai – tęstinis projektas, kurio pagalba yra siekiama užtikrinti ir paslaugų nuoseklumą, nenutrūkstamumą. Kai kuriems vaikams, su kuriais dirba Žiburio Fondas, yra reikalinga ilgalaikė pagalba, pvz., yra vaikų, kurių elgesys pradeda keistis tik po 1-2 metų ar net ilgesnio laikotarpio, dėka to, kad vaikai gauna ilgalaikę psichoterapiją.