Prieš pat man baigiant universitetą, nusižudė mano tėtis. Mano gyvenime nusibrėžė stora juoda linija - gyvenimas „iki“ ir „po“. Du metus po jo savižudybės, kad ir kaip stengiausi, nesugebėjau suprasti ir išjausti, kas nutiko. Matyt psichika turi savų savisaugos instinktų – neigimas yra vienas iš jų. Praėjus dvejiems metams, pagaliau ėmiau jausti, nors įvardinti jausmų negalėjau. Tai buvo visa serija slogių ir sunkių jausmų bei emocijų, kurie vienas po kito užklupdavo, o kartais ir parklupdydavo mane…
Po tėčio mirties mane vis aplankydavo mintys apie savanorystę „Jaunimo linijoje“, bet buvau tikra, kad dabar, kai nusižudė man artimas žmogus, visos durys į „Jaunimo liniją“ man uždarytos – galvojau, kad pati turėdama tokią traumą, ir kitam negalėsiu padėti… Bet vieną vakarą sulaukiau draugo žinutės, kuri leido suprasti, kad jis žudosi. Mes 3 valandas kalbėjome telefonu. Kartu bandėme prisikambinti į „Jaunimo liniją“ - mums nepavyko ir iš 10 karto. Tąkart viskas baigėsi gerai. Ryte atsikėlusi pajutau, kad nebejaučiu pykčio, man neskauda kalbėti apie savižudybę, nebijau sunkių kito ir savo jausmų, moku klausyti ir turiu kuo pasidalinti. Tą pačią akimirką užsiregistravau į priėmimo susirinkimą ir jau 5 metus esu „Jaunimo linijos“ savanorė.
Išgirdau tūkstančius gyvenimo istorijų ir už kiekvieną jų esu be galo dėkinga - tiek skambinantieji, tiek aš tose istorijose jautėmės ne vieni. Nes nė vienas neturi būti paliktas vienas su savo skausmu. „Jaunimo linijoje“ išmokau priimti svetimą skaumą, išgirsti jį, būti su juo, bet nepersiimti juo. Pakėlusi ragelį patiriu bendrystę su tokiais pat, kaip aš, kaip tūkstančiai kitų - nematomų, negirdimų sielų.
Savanorė Julija (istorija tikra)
Per metus į „Jaunimo liniją“ suplūsta daugiau nei 40 tūkstančių skambučių, Tiems, kurie bijo kalbėti gyvai, linija siūlo vakarais veikiančią virtualių pokalbių (angl. Chat) galimybę. Taip pat galima parašyti elektroninį laišką ir gauti savanorių atsakymą. Tačiau atsakyti pavyksta tik į maždaug 70 proc. visų kreipimųsi.
„Jaunimo linija“ siekia padėti žmonėms išsikalbėti. Suprantama, kad dauguma problemų, kurios slegia ir kurios kaupiasi, susideda, ir žmogus gali pradėti galvoti apie savižudybę, jei dažnai jaučiasi vienišas ir mano, kad nėra kas jį supranta ir kas galėtų jį palaikyti. Mūsų tikslas, kad savanoriai būtų tie, kurie girdi, kurie klausosi ir drąsina žmones kalbėtis apie ištikusius sunkumus.
Šio projekto tikslas – užtikrinti, kad emocinė parama telefonu ir internetu būtų prieinama visada ir kiekvienam.