Žmonės, turintys psichikos ar proto negalią – labiausiai diskriminuojama žmonių grupė Lietuvoje. Daugiau nei 31 tūkst. šių asmenų gyvena visuomenės paraštėse. Linija, žyminti paraštę – plona, bet nelanksti. Per ją kartas nuo karto atsainiai perduodama pagalba, pavyzdžiui, pašalpa ar viena kita specialisto konsultacija. Tačiau išlipti iš paraštės ir pilnai įsilieti į už linijos gyvenančią visuomenę – labai sunku. Taigi negalią turintys žmonės, o ir jų artimieji, dažnai kartu atsiduriantys paraštėse, klaidžioja socialinės, sveikatos apsaugos ir teisinės sistemos koridoriuose, bergždžiai bandydami rasti reikalingą pagalbą. Paraštės linija dažnai reiškia ir gyvenimą žemiau skurdo ribos, nedarbą, būsto išlaikymo problemas, o galiausiai ir nežinojimą, kad apskritai yra organizacijos ar įstaigos, kurios gali ir privalo suteikti reikalingą pagalbą. Pagalba, kuria tikime mes, - yra pagalba žengiant žingsnį už paraštės linijos – link savarankiškumo, savo teisių supratimo ir gynimo, aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime.
Vykdant šį projektą gyvai ir telefonu teikiamos konsultacijos psichikos sveikatos ar proto negalią turintiems asmenims ir jų šeimos nariams visoje Lietuvoje. Siekiama jiems padėti išspręsti įsidarbinimo, būsto išlaikymo klausimus, ir kitas sudėtines problemas, o tai pat gauti sveikatos, socialines ir teisines paslaugas, nukreipiant į organizacijas ar įstaigas, teikiančias jų individualius poreikius atitinkančias paslaugas. Jei reikalingų paslaugų teikimas nebus užtikrintas, PSP toliau gins šių žmonių teisę gauti būtiną pagalbą, bei esant poreikiui, kels klausimus spendimų priėmėjų lygmenyje, inicijuos teisinius procesus. Konsultacijas vykdys PSP ekspertai, turintys aukštuosius išsilavinimus (psichologijos arba socialinio darbo) bei dirbantys psichikos sveikatos srityje ne mažiau nei 5 metus.
Tokios pagalbos gavėjo pavyzdys – moteris, namuose prižiūrint tris skirtingas negalias (fizinę, psichikos ir proto) turinčius asmenis. Į mūsų organizaciją ji kreipėsi apimta visiškos nevilties. Negaudama reikalingų paslaugų, moteris ne tik negalėjo užtikrinti reikiamos pagalbos bei priežiūros savo šeimos nariams, bet ir neturėjo galimybės pasirūpinti savo pačios gerove, įsidarbinti. Konsultacijos metu buvo identifikuotas pagalbos poreikis, suteikta informacija apie Lietuvoje prieinamas paslaugas, susisiekta su paslaugų teikėjais. Šiuo metu moteris gauną pagalbą tokia apimtimi, kokia ji prieinama šalyje, bei intensyviai ieškosi darbo.