„Man – devyniasdešimt ketveri. Šiame pasaulyje esu visai viena.Visi giminės ir pažįstami jau mirę, todėl daugelį metų beveik neturėjau su kuo bendrauti. Man sunku pasigaminti valgį, vaikštau pasiramsčiuodama lazdute.“ Valerija
„Aš sergu sunkia nepagydoma progresuojančia liga. Man reikalinga kasdieninė pagalba, o iš artimųjų jos negaliu gauti, nes jie tiesiog labai toli nuo manęs…“ Lidija
Mūsų pacientai dėl sunkios sveikatos būklės neturi galimybių palikti namus, todėl didžiausias sunkumas yra pacientą nors trumpam iškelti iš namų: nuvežti tyrimams, nuskausminimo procedūroms, įkvėpti gryno oro.
Viena iš mūsų misijos užduočių yra paskutinio noro išpildymas. Dažniausiai tai būna noras tiesiog išvažiuoti iš namų į gamtą, kurios nematę jau daug metų.
Kartą mūsų pacientę, buvusią slidininkę, sėdinčią invalidų vežimėlyje, nuvežėme net į Druskininkų Snow areną, nučiuožti neįgaliesiems pritaikyta mono slide (sužinojome apie jos šią svajonę). Iš šio slidinėjimo sunki ligonė paėmė viską ką galėjo, prisimindama savo įgūdžius ir praktikas, kurias turėjo prieš 20 metų. Rezultatas stulbinantis: slidinėjimo terapija suteikė nepagydoma liga sergančiai, beveik nejudančiai moteriai DAUG JĖGŲ IR TIKĖJIMO SAVIMI. Jau keli mėnesiai po įvykio jai nebereikia kitų žmonių pagalbos. Atvirkščiai – buvusi pacientė pasisiūlė savanoriauti mūsų hospise!
Kauno hospiso namų pacientai gyvena savo namuose, kuriuose mes juos ir lankome. Patiriame daug sunkumų, neturėdami tinkamo transporto. Nuosavo, pritaikyto transporto dėka, galėtume:
1.Vežti sunkiai sergančius nebepagydomus ligonius į gydymo įstaigas tyrimams, sveikatos palaikymui, nuskausminimo terapijai.
2.Lankyti pacientus, aprūpinti medikamentais ir maistu.
3.Organizuoti susitikimus, terapijas, savanorių bei medicinos personalo aplankymus.
4.Vykdyti paskutinio noro išpildymą.
Apie VšĮ „Kauno hospiso namai“ veiklą plačiau - LRT Klasika laidoje „Žmonės ir idėjos“.