Susirasti darbą žmogui su negalia nėra paprasta – dėl aukštų reikalavimų darbo rinkoje, darbdavių išankstinių nuostatų ir baimių bei kolektyvo nenoro įsileisti kitokį darbuotoją.
Povilė pasakoja:
„Kai baigiau mokslus, po praktikos nepavyko įsidarbinti. Norėjau dirbti, bet nežinojau, ką daryt, kur eiti. Mano mažas darbingumas, nes turiu klausos sutrikimą, viena mano pusė sunkiau valdoma ir silpnesnė nei kita. Mano kalbą sunku suprasti. Buvo atvejų, kai ateidavau į įmonę ir mane pamatę iškart sakydavo „gali nebeiti, nieko jums neturim“. Žmonės nežiūrėjo, ką aš galiu, o žiūrėjo, kaip atrodau.
Dabar dirbu, ir man patinka viskas, ką darau – ir prie kasos būti, žmones aptarnauti, blynus nunešti, indus šluostyti. Ir pati labai pasikeičiau: tėvai pastebi, kad tapau darbštesnė, jaučiuosi drąsiau ir nebebijau kalbėti.“
Tatjanos mama Jelena:
„Darbas Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien – tai du skirtingi žmonės. Tai, ką padarė SOPA kolektyvas, yra neįtikėtina, ir aš, kaip mama, būsiu amžinai dėkinga už patikėjimą mano dukra ir jai sukurtą galimybę gyventi visavertį suaugusiojo gyvenimą.“
Giedrius sako:
„Man tai šansas išeiti į visuomenę. Kai aš dirbu, jaučiuosi visavertis. Jaučiu šimtaprocentį kolegų palaikymą ir aš stengiuosi jiems tą palaikymą grąžinti“.
Kurkime naujas sėkmės istorijas kartu. Jūsų parama prisidės prie to, kad kuo daugiau žmonių su negalia dirbtų ir jaustųsi naudingais.
Gavę paramą:
•ieškosime žmonėms su negalia tinkamų darbo vietų;
•motyvuosime neįgaliuosius ir įkvėpsime pasitikėjimo;
•ugdysime gebėjimus, reikalingus įsitvirtinant darbo vietose;
•padėsime įveikti įsidarbinimo sunkumus.