Praėjus beveik 70 metų nuo tada, kai iš Lietuvos į Sibirą pajudėjo pirmasis tremtinių pilnas traukinys, ten išvyko nebe pirmoji jaunimo ekspedicija. Šios ekspedicijos tikslas – atminti, apmąstyti ir įamžinti Komijos Respublikos kalėjimuose lietuvių tremtinių ir politinių kalinių istoriją, kaip dalį žmonijos kovų už laisvę ir taiką pasaulyje.
Praeities atminimas susijęs ir su jos įamžinimu, todėl ekspedicijos metu buvo sutvarkytos memorialinės vietos, sutvarkytos aštuonerios ir aptvertos vienerios kapinės, pažymėtos atminimo teritorijos. Per aukok.lt surinkta parama panaudota kelionėms bilietams į Pečiorą bei Andronovą, vienai nakvynei bei kapinių tvarkymui reikalingoms priemonėms nupirkti.
Apie projektą: Pasiruošimas prasidėjo 2009 m. lapkričio mėn. formuojant ekspedicijos grupę ir renkant medžiagą apie politinius kalinius ir tremtinius Sibire. Projekto kūrime aktyviai dalyvauja visi ekspedicijos dalyviai, įsipareigodami kiekvienas asmeniškai susipažinti su savo šeimos narių, artimųjų ar pažįstamų tremties istorija. Organizuoti susitikimai su politiniais kaliniais, tremtiniais, istorikais iš VU ir Lietuvos Genocido muziejaus. Liepos 26 – rugpjūčio 14 d. ekspedicijos Komijos respublikoje metu aplankytos Vorkutos, Intos, Pečioros, Kodžiaromo, Kožymos, Andronovo apylinkėse esančios tremties ir įkalinimo vietos, organizuoti susitikimai su ten likusiais istorijos liudytojais: buvusiais politiniais kaliniais ar tremtiniais, taip pat vietine „Memorial“ organizacija, kuri tyrinėja ir kaupia informaciją apie genocidą gulaguose. Dalyvauta 1953 m. Vorkutos 29 lagerio kalinių sukilimo minėjime. Sutvarkytos 9 memorialinės vietos Intoje, Kožyme, Vorkutoje, Kodžiarome, Pečioroje. Aptvertos Andronovo kapinės, likusios taigoje.
Kapinės Sibire yra ne tik laidojimo vieta. Tai tautiškumo salelės, tai savotiškos „bažnyčios“, nes į jas rinkdavosi tremtiniai per tautos šventes, per religines iškilmes ne tik artimųjų apraudoti, jose žmonės laisvai lietuviškai giedodavo, dainuodavo, kalbėdavo maldas, netgi yra išlikusių vestuvių nuotraukų! Čia niekas negalėjo jiems uždrausti būti lietuviais. Todėl aptverdami kapines ar palikdami jose memorialines lenteles, mes pažymėjome, kad čia neteisingai kentėjo, vylėsi, aukojosi žmonės. Komijoje nebėra nei likusių šachtų, kuriose kaliniai ir tremtiniai kasė anglį, nei barakų. Kapinės lieka vienintele atminimo vieta mums ir tiems, kurie dabar ten gyvena.