Ievos Krivickaitės įsteigtas gerumo fondas „ne apie mane" kviečia prisidėti prie itin jautrios AKCIJOS, skirtos I-ojo tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų sensorių finansavimui.
Diabetu sergantis vaikas, kurių amžius svyruoja nuo kelių mėnesių iki 18-os metų, kiekvieną savaitę cukraus kiekiui kraujyje pasimatuoti turi įsidurti apie 70 kartų (glikemijai pasimatuoti, t.y. tik sužinojimui, kokia situacija organizme, insulinas leidžiamas arba ne jau po to). Su sensoriumi dūrių sumažėja iki 14 kartų per savaitę, t.y. 5 kartus.
„Aurėjai septyneri, bet ji labai maža ir smulki mergaitė. Jos pirščiukai tokie mažučiai, kad į vieną galima įdurti vos du kartus, o po to labai skauda. Kai pirmą kartą atsigulėme į ligoninę, per dvi savaites pirštai buvo tokie subadyti, kad neliko sveikos ir neskaudančios vietos dūriams. Aurėja jau tada verkdavo rodydama pirštelius ir sakydama, kad jai labai skauda. Vienintelis išsigelbėjimas mums buvo sensoriai, kurių dėka dūrių reikia daug kartų mažiau arba net išvis nereikia. Pasirinkimo mes neturėjome ir neturime - be sensorių negalėtume tinkamai kontroliuoti Aurėjos ligos ir leisti jai siekti savo svajonių“, - apie skaudžią kasdienybę atvirauja Aurėjos mama Ina.
Joris, 8 m. : „Per Kalėdas aš gavau didžiausią įmanomą dovaną - pirmąjį savo sensorių, kurį tenka durtis rečiau. Kartą, žaisdamas kieme, pamečiau vieną jo dalį, tada teko grįžti atgal, ten kur skausmo šalis... Kai neturi sensoriaus, durtis reikia daug daug kartų per parą, ir nesvarbu, ar tu namie, ar mokykloje, ar vienas, ar su draugais...“
„Nuo dažno badymo pirštai nuolat būdavo padengti smulkiais šašeliais, nuo pirštų galiukų lupdavosi oda. Šiandien cukraus kiekiui kraujyje matuoti Justas naudoja nuolatinę gliukozės monitoringo sistemą – sensorių, kuris leidžia be pertraukų stebėti cukraus kiekį kraujyje, matyti, ar cukrus kyla, ar krenta. Su šia sistema dūrių į pirštus skaičius gerokai sumažėjo. Be to, Justas pats darželyje gali daug lengviau ir patogiau pasitikrinti, koks yra jo cukrus. Ir jeigu būna dienų, kai sensoriaus nenaudojame, tikrai susimąstau, kaip mes išgyvenome be šio pagalbininko tuos dvejus metus. Glikemijos stebėjimas tik matuojant cukrų iš piršto yra tas pats, kas ėjimas traukinio bėgiais užrištomis akimis su galimybe tik keletą kartų per dieną sekundei nuimti raištį nuo akių. Visa kita tu turi tiesiog pajausti. Ir nežinai, kada kylantis ar krentantis cukrus tavo vaiką partrenks kaip koks bėgiais atlekiantis traukinys“, - pasakoja 6-mečio Justo mama Daiva.
Vieno sensoriaus kaina savaitei - €55, tad vienas dūris = €4.
Projektu siekiame sumažinti sergantiems vaikams kasdien tenkančių dūrių skaičių padovanojant sensorių. Daugiau informacijos apie AKCIJĄ ir gyvybiškai svarbius sensorius rasite čia.