Kasmet Lietuvoje onkologine liga suserga beveik 18 000 žmonių. Šiuo metu diagnozė „vėžys‘‘ skamba kaip nuosprendis. Tačiau broliai pranciškonai, remdamiesi Vakarų Europos patirtimi, drąsiai skelbia žinią, kad viduramžiai šios ligos istorijoje baigėsi. Ir trokšta ne tik išsklaidyti prietarus, gaubiančius šios ligos įvairias formas, bet ir tikslingais darbais suburti Lietuvos žmones – padėti mūsų broliams ir sesėms, varginamiems šios sunkios, bet vis tik išgydomos ligos.
Onkologinį susirgimą lydi daug fiziologinių, psichologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių. Onkologinė liga - tai specifinė liga, kuri pažeidžia ne tik kūną, bet ir dvasią. Dauguma susiduria su ne tik visiems ligoniams būdingomis socialinėmis problemomis (nepajėgumu dirbti, darbo praradimu, izoliacija, materialiniais sunkumais, sunkumais prižiūrint vaikus ir t.t.), fizinėmis (organų funkcijų sutrikimas, skausmas, nuovargis), psichologinėmis (mirties baime, liūdesiu, nerimu, depresija, beviltiškumu, pykčiu, mąstymo pokyčiais, nepakeliamu skausmu, pasikeitusiais socialiniais ryšiais su artimaisiais, giminėmis, draugais, kolegomis dėl jų neadekvataus požiūrio į onkologinę ligą), bet ir problemomis, kylančiomis iš santykio su savimi ir kūnu (sergant atsirandantis netikrumas dėl savo ateities, gyvenimo būdo, pasikeitusių planų, naujos priklausomybės (nuo gydytojų, slaugytojų, medikamentų ir t.t.); santykių su socialine aplinka pasikeitimas (nesugebėjimas/iš dalies gebėjimas atlikti savo vaidmenis šeimoje, darbe, tarp draugų, komunikacijos problemos), dvasiniais, egzistenciniais sunkumais. Tai rodo, kad sergančiajam yra reikalinga kompleksinė sveikatinimo ir socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, kuri palaikytų onkologinių ligonių psichosocialinę gerovę, sumažintų įtampą ir padidintų viltį.
Broliai pranciškonai kviečia visuomenę susitelkti kilniam tikslui – padėti teikti nemokamą dvasinę, psichosocialinę ir kt. pagalbą naujai pastatytame Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, gyvenantiems bet kurioje Lietuvos vietovėje. Projekto tikslai:
• siekti, kad Lietuvos onkologiniai ligoniai ir jų artimieji gautų jiems reikalingą dvasinę, psichosocialinę, sveikatinimo ir kt. pagalbą;
• gerinti vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą;
• atkreipti visuomenės dėmesį į dvasines ir psichologines vėžio sukeliamas problemas, kurios apverčia aukštyn kojomis ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų bei aplinkinių gyvenimus.
Sergantys onkologinėmis ligomis žmonės liudija, kad jiems reikalinga dvasinė, psichologinė, socialinė, sveikatinimo ir kita pagalba, išgirdus diagnozę, gydantis ligoninėje, o vėliau esant remisijoje. Ligoniai dažnai jaučiasi vieniši, palikti nuošaly, o centre gali susitikti su kitais sergančiaisiais ar pasveikusiais, pabendrauti, gauti reikiamą nemokamą pagalbą.