COVID-19 pandemija ir dėl jos užsitęsęs karantinas stipriai pakeitė kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Verslui skaičiuojant nuostolius, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) atsidūrė užribyje – jos priverstos perorganizuoti savo kasdienius darbus ir neskaičiuodamos darbo valandų padėti tiems, kam pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Tačiau koronaviruso akivaizdoje galima įžvelgti ir teigiamų visuomenės pokyčių – kinta aukojimo kultūra.
Vis daugiau pavienių asmenų bei įmonių atsigręžia į tuos, kuriems pagalba reikalinga čia ir dabar. Dažnas lietuvis nelieka abejingas ir skuba padėti. Tai patvirtina ir portalo Aukok.lt vadovė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė bei „SOS vaikų kaimai“ marketingo ir komunikacijos vadovė Indrė Čepulytė.
„Karantinas apvertė aukštyn kojomis daugumos NVO veiklą. Kadangi nevyriausybinės organizacijos dažniausiai teikia pagalbą silpniausioms visuomenės grupėms arba dirba ten, kur kitų sektorių – viešojo ar verslo – veikimas nepasiekia, užklupusi pandemija atnešė labai daug iššūkių, – sako Giedrė Šopaitė-Šilinskienė. – Pažeidžiamiausieji – seneliai, skurstantieji, žmonės su negalia, sunkumus patiriančios šeimos, vaikai, lankantys dienos centrus ir daugelis kitų grupių – nebegalėjo gauti paslaugų ar tiesioginės paramos dėl karantino apribojimų. Todėl nevyriausybinės organizacijos, kaip ir verslo sektorius, turėjo per vieną naktį perorientuoti savo veiklą taip, kad tie, kuriems jie padeda, būtų kaip įmanoma labiau apsaugoti nuo skaudžių pasekmių.“
Nevyriausybinių organizacijų veiklos kaita karantino metu
Kaip ir verslo sektorių, nevyriausybinį sektorių galima skirstyti į dvi kategorijas: vieni veiklą perorientavo, kiti – privalėjo ją sustabdyti. Pirmoji organizacijų kategorija privalėjo greitai pakeisti savo įprastą veiklos vykdymą. Tai lėmė, kad organizacijos ėmėsi dirbti kur kas intensyviau, ieškojo naujų sprendimų, mobilizavo savo savanorius, darbuotojus, rėmėjus ir bendruomenės narius. Antroji – dėl karantino apribojimų negali vykdyti savo veiklos. Pavyzdžiui, vaikų dienos centrai negali vykdyti savo veiklos, todėl organizacijos stengiasi išgyventi, o situacijos neapibrėžtumas ir nežinojimas, kada bus galima atnaujinti veiklą – stipriai juos neramina. Aukok.lt vadovė sako, kad ne mažiau svarbūs ir fizinių bei juridinių asmenų paramos pritraukimo kardinalūs pasikeitimai.
„Akivaizdu, kad pandemija visuomenę išgąsdino ir mobilizavo susitelkti siekiant apsaugoti medikus – pastarąsias 6 savaites būtent šiam tikslui skirti aukojimo projektai sulaukė pačios didžiausios paramos. Greičiausiai iki šiol Lietuvos istorijoje nėra buvę nė vieno tokio socialinio projekto, kuris per tokį trumpą laiką sulauktų tokios didelės paramos. Natūralu, kad kiti socialiniai projektai ir pažeidžiamos grupės iš dėmesio centro turėjo pasitraukti. Nevyriausybinėms organizacijoms, kurių veikla ir įmanoma tik dėl fizinių ir verslo aukotojų, tai vienas didžiausių iššūkių.“
Besikeičianti aukojimo kultūra: verslas skuba padėti
COVID-19, kaip niekada anksčiau, suvienijo Lietuvą ir pagalba labiausiai pažeidžiamoms grupės tapo savaime suprantamu dalyku. Aukojimo samprata gerokai pasikoregavo į teigiamą pusę – tiek pavieniai žmonės, tiek įmonės ėmė siūlyti savo pagalbą ir remti NVO sektorių.
„Matome, kad šį pavasarį paramos sulaukėme daugiau negu per kalėdinį laikotarpį. Nuo karantino pradžios Aukok.lt portale buvo paaukota beveik 414 tūkst eurų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paramos gauta net 15 kartų daugiau, – sako G. Šopaitė-Šilinskienė. – Absoliuti dauguma aukojimų nukreipta su pandemijos pasekmėmis kovoti skirtiems skubiosios pagalbos projektams – jų portale šiuo metu yra 5. Daugiausiai paramos skirta Aukok.lt kartu su „Maltos ordino“ pagalbos tarnyba įgyvendinamam paramos medikams projektui – per 230 tūkst. eurų. Beveik visą likusią aukojimų dalį dalinasi „SOS vaikų kaimų Lietuvoje“, „Maisto banko“, „Lietuvos Raudonojo kryžiaus“, „Gelbėkit vaikus“ organizacijų skubios pagalbos projektai.“
Tai, kad Lietuvos žmonės ir įmonės atsigręžia į pažeidžiamiausias visuomenės grupes mato ir organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ marketingo ir komunikacijos vadovė Indrė Čepulytė. „Lietuva šiuo įtemptu laikotarpiu tapo, kaip niekada vieninga – visuomenė subrendo. Žmonės suvokia, kad pagalba šiuo metu yra reikalinga ne tik medikams, bet ir vaikams, seneliams, rizikos šeimoms. Džiaugiamės, kad „SOS vaikų kaimai“ turi ištikimus draugus, kurie nenutraukė aukojimo ir remia toliau. Kaip ir praėjusiais metais, vis dar turime tą patį nuolatinių aukotojų skaičių, kurie kiekvieną mėnesį aukoja mūsų globojamų vaikų kasmėnesiniams poreikiams – specialistų konsultacijoms, užimtumo užtikrinimui, mokymuisi. Būtent šių žmonių parama mums suteikia stabilumo.
Paskelbus informaciją, kad mums reikalinga skubi pagalba šiuo karantino laikotarpiu – maisto prekėms, dezinfekcinėms priemonėms, psichologinės pagalbos užtikrinimui, kurui bei laikinų namų vaikams kūrimui, jei jie dėl nesaugumo nebegalėtų būti savo namuose – atsirado naujų rėmėjų. Labai džiaugiamės, kad „SOS vaikų kaimus“ parėmė didžiosios įmonės: „Swedbank“ skyrė 20 tūkst. eurų, „Google“ – 30 tūkst. Tai didžiausia gauta parama per visų mūsų gyvavimo laikotarpį. O su kitų 35 įmonių pagalba surinkome daugiau nei 30 tūkst. eurų, kurie visi yra skirti skubiai pagalbai.“
Pasak I. Čepulytės, tai, kad įmonės ir žmonės skuba padėti rodo, kad mes, kaip tauta, turime itin stiprų bendrystės jausmą ir patekus į keblias bei sudėtingas situacijas gebame dalintis. Šis karantino laikotarpis įrodė, kad svarbu matyti ne tik save, bet pastebėti ir aplinkinius, kuriems kiekvieno parama yra vertinga.
Jai pritaria ir Aukok.lt vadovė, teigianti, kad verslo įmonių reakcija ir atsiliepimas į kvietimą prisidėti pozityviai nustebino: „Nors viešojoje erdvėje nemažai informacijos apie dideles tarptautinių bei žinomų verslo įmonių sumas, skirtas labdarai (daugiausiai medicinos įrangai ar apsaugos priemonėms įsigyti), tačiau Aukok.lt portale sulaukėme ir mažesnių, tačiau ne mažiau nuoširdžių ir reikšmingų rėmėjų. Juridiniai rėmėjai aukojo nuo 10 eurų iki 100 tūkst. eurų. Paramą skyrė tiek mikroįmonės su vienu ar keliais darbuotojais, tiek žinomiausios šalies korporacijos – per 6 karantino savaites sulaukėme daugiau nei 100 juridinių aukotojų. Visi jie prisidėjo ne tik prie medikų aprūpinimo apsauginėms priemonėms, net ir prie kitų, ne mažiau svarbių projektų – pagalbos šeimoms, vaikams, seneliams, skurstantiesiems.“
Kaip NVO sektorius gyvens po karantino?
„SOS vaikų kaimai“ atstovė Indrė Čepulytė sako, kad sugrįžti į įprastas kasdienybės vėžes bus nelengva. „Esame tarptautinė organizacija, padedanti vaikams 134 šalyse. Matome, kad daugelio aukotojų finansinė padėtis dėl susidariusios padėties keičiasi, todėl nemaža dalis jų dėl suprantamų priežasčių nutraukia savo paramą. Ką tai reiškia? Kiekvienas nesurinktas euras lygus vaikui negaunama pagalba. Visi mūsų aukotojai yra smarkiai susiję su asmenine savo gyvenimo gerove, tad jeigu jų finansinė situacija pasikeis, jie, žinoma, negalės padėti ir mums. Na, o jeigu neteks darbo ir liks be pajamų, vadinasi mūsų organizacija turės dar daugiau šeimų, kurioms bus reikalinga mūsų pagalba. Pagal ne vienerių metų patirtį puikiai žinome, kad vos nustojus teikti pagalbą, sunkumų turinčios šeimos nejučia grįžta į jiems įprastą gyvenimą, nustoja stengti, o vaikai tampa mažiausiai reikalingi.“
Aukok.lt vadovė pritaria, kad karantinas gerokai pakoregavo įprastą NVO veiklą, tačiau tiki, kad su gyventojų ir įmonių parama pavyks suteikti reikiamą pagalbą tiems, kuriems jos reikia labiausiai. „Šiuo metu išgyvename ypatingą laiką ir tiek įmonės, tiek gyventojai šio ypatingo laiko yra suvienyti. Vienoda patirtis suartina – juk visi nerimaujame dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, nesame abejingi sudėtingai situacijai, į kurią karantino pradžioje pateko medikai, jautriai reaguojame į pažeidžiamiausių grupių – senelių, skurstančiųjų, pagalbos reikalingų šeimų situaciją. Visi supranta, kad gali ir turi prisidėti prie to, kad šis sudėtingas laikotarpis praeitų kaip įmanoma greičiau ir su mažesnėmis pasekmėmis.
Matome, kad į kvietimą prisidėti ir padėti tiems, kuriems sunku, atsiliepė pačios įvairiausios gyventojų bei įmonių grupės. Panašu, kad padeda net ir tie, kurie anksčiau buvo kiek skeptiški ar paskendę asmeniniuose reikaluose. Karantinas tikrai suteikė progą surasti laiko tiems veiksmams, kuriems anksčiau buvo sunku surasti laiko. Džiaugiuosi, kad paaukoti labdarai – šiandien tikrai tapo vienu iš jų“, – sako Giedrė Šopaitė-Šilinskienė.